Datas fotosesijoms skelbsime gegužės mėnesį!

Ketvirta priežastis, kuri trukdo jaustis laimingu. Per didelė kotrolė

Visi žinome, kas tai yra noras kontroliuoti. Norime, kad partneriai laikytųsi mūsų laiko grafiko, kad vaikai, pasisveikintų su "visomis" pasaulio tetomis. kad namuose būtų 21,785 laipsnių temperatūra, o pavasaris ateitų kovo 1d. Kodėl toks nenumaldomas noras laikyti vadžias savo rankose? Tai stipriai susiję su autonomijos, savarankiškumo, laisvo pasirinkimo poreikiu. Nemažai mokslinių tyrimų rodo, kad didesnė kontrolė gerina fizinę ir psichologinę savijautą. Kontroliuoti linkę žmonės daugiau siekia ir daugiau pasiekia savo gyvenime. Bet... Kontrolei yra ribos. Peržengus ribą laimės pojūtis stipriai mažėja ir gyvenimas tampa kančia. 

Yra du pagrindiniai noro kontroliuoti tipai. Noras kontroliuoti kitus žmones ir noras kontroliuoti aplinkybes/pasekmes. Per didelė kontrolė abiem atvejais įneša daug įtampos.

 

Kodėl įtampa kyla kontroliuojant kitus žmones?

Pirma, per didelė kontrolė kitų žmonių atžvilgiu jiems sukelia priešingą reakciją (angl. psychological reactance), nes kaip galima įsivaizduoti - jie nenori būti kontroliuojami. Pagalvokite apie save. Kiek kontroliuojami norite būti jūs? Tai tas pats jau minėtas autonomijos ir savarankiškumo poreikis. Tai galioja ir suaugusiems, ir vaikams. Jie kovos. Kaip kovotumėte ir jūs. Taigi ši kova nieku gyvu neveda prie laimės. Pvz. jūs norite, kad šeimos nariai matintųsi pagal jūsų įsitikinimus, pvz. vegetariškai ir atsisakytų tai kas jiems yra skanu. Anksčiau ar vėliau jie ims garsiai arba tyliai prieštarauti. Tikėtina tokioje situacijoje bus ne viena nemaloni akimirka. Jūsų vengs ir nemėgs.

Antra, dar viena priežastis sukelianti daug neigiamų pasekmių tiems kurie linke į per didelę kontrolę - tai fenomenas vadinamas "power stress", kuris pasireiškia, kai jiems kažkas nepaklūsta. Tokiu atveju kyla pyktis ir susierzinimas. Taigi tiek kontroliuojamas, tiek tas kuris nori kontroliuoti nelaimingi. Dažnai santykiuose taip ir yra - arba jūs kontroliuojate kitą, arba jūs puoselėjate lygiaverčius meilės santykius. Abiejų atvejų nebūna.

Trečias akmuo į per daug kontoliuoti mėgstančių laimės sodelį - sprendimų priėmimo kokybė. Yra žinoma, kad geriausi sprendimai priimami, kada įvertinama nuomonių, idėjų įvairovė, kada pasitelkiama skirtingais įgūdžiais ir žiniomis. Tai pasiekiama, kuomet aplinkui yra skirtingi, įvairiais gabumais apdovanoti žmonės, kurie SVARBU! nebijo prieštarauti ir išsakyti savo nuomonės. Deja, šalia per daug kontroliuojančių žmonių tokių laisvų, nepriklausomų, drąsių protų nebūna, kontroliuojančių rate dominuoja tik jų nuomonė. Dėl ko jų sprendimų kokybė kenčia.

 

Taip yra su žmonių kontrole, o kada per didelis noras kontroliuoti aplinkybes/pasekmes pradeda trukdyti jūsų laimingam gyvenimui?

Siekti/norėti kažką pasiekti yra gerai. Bet tai turi būti daroma harmoningai. Kuomet norimas pasiekti tikslas pradeda valdyti jus, kai perspektyva, kad tai ko siekiate gali neįvykti, atrodo kaip pasaulio pabaiga, kuomet tai tampa manija ir aukojama viskas, santykiai, ramybė, sveikata - visos ribos yra peržengtos. Deja, dauguma dalykų negali būti kontroliuojama ir jie nuo mūsų nepriklauso. Gyvenimas yra kaprizingas ir nenuspėjamas. Todėl per daug išorės veiksnius norintys kontroliuoti žmonės išgyveną nemažą susierzinimo lygį, nerimą, nusivylimą, net depresiją. Jie dažnai perdega ir galų gale nepasiekia savo užmanymo. 

Tokie išorės dalykai kaip oras, politikų sprendimai, krepšinio rezultatai iš viso yra "out of control" ir erzintis, pykti, nerimauti dėl jų yra beprasmiška. Per daug aplinkybes mėgstantys kontroliuoti žmonės liūdi, kai nėra saulės, pyksta kai politikas kalba ne tai ką jie nori girdėti arba krepšininkas ne taip greitai bėga. Labai sunki kasdienybė...

Kita savybė, kuria pasižymi aplinkybes ir pasekmes siekiantys kontroliuoti žmonės, dažnai prišaukianti nepageidaujamą įtampą į gyvenimą, tai polinkis priimti rizikingesnius sprendimus ir pasikliauti prietarais. Teigiama, kad tokie žmonės linkę kurtis taip vadinamą kontrolės iliuzijas. Jie linkę statyti didesnius statymus kazino, rinktis aštresnį vairavimo stilų ir pan. Jie beldžia į medį ir spjauna per petį, skaito horoskopus, taip tarsi kontroliuodami įvykių eigą ir apsidrausdami nuo nemalonumų.

 

Per didelės kontrolės manijai įveikti yra priešnuodis - asmeninės atsakomybės už savo laimę prisiėmimo strategija. Tai reiškia nekaltinti kitų arba išorės aplinkybių dėl to kaip jūs jaučiatės. Taip kaip šūkis "Nesvarbu koks oras lauke, mano galvoje - saulėta". Pagalvokime. Kai mes norime kontroliuoti aplinką, mūsų laimė priklauso nuo to kiek aplinka pasuks mūsų norima kryptimi (kaip žinia tai mažai tikėtina), ir kai tai neįvyksta (o tai dažniausiai neįvyksta) - mes nelaimingi. Kai mes nukreipiame žvilgsnį į savo reakcijas ir pradedame kontroliuoti jas, laimė mūsų rankose. Kaip ir rašiau ankstesnėje istorijoje apie emocijas (spausti čia), mūsų emocijos yra tampriai susiję su mūsų mintimis. Svarbu priimti asmeninę atsakomybę už laimę, stebėti, fiksuoti ir keisti savo emocijas. Tai didžiulis, dažnai neišnaudotas ramaus ir laimingo gyvenimo resursas.

Kaip galima ūgdyti šį gebėjimą? Kontroliuoti emocijas, tai reiškia kontroliuoti savo mintis. Jeigu keičiame minčių kryptį, požiūrį, keičiasi reakcijos, jų stiprumas. Išmintingas J. Milton pasakė, "Protas gali pragarą paversti dangumi ir dangų pragaru". Deja teoriškai tai skamba lengvai, praktiškai tai yra žymiai sunkiau... Tam reikia laiko ir pastangų.

Štai keturios taktikos padėsiančios ūgdyti kontrolę savo mintimis:

 

situacijų pasirinkimas (pradžiai sąmoningai venkite situacijų, kurios jums sukelia didelį stresą);

 

emocijai atsiradus įvardinkite ją (aš pykstu) - tyrimai rodo, kad įvardinimas mažina emocijos intensyvumą ir leidžia pereiti prie kitų susidorojimo su neigiamais išgyvenimais žingsnių. Jokiu būdu neslopinkite emocijos. Yra įrodyta, kad visos nuslopintos emocijos lieka limbinėje sistemoje ir daro lygiai tokią pačią žalą, kaip ir neužslopintos. Mokinkitės jas įvardinti ir keisti;

 

nukreipkite dėmesį nuo negatyvių minčių į kažką bendrai pozityvaus (šeima, meilė, geras laikas paplūdymyje...);

 

situacijos perintepretavimas - pažiūrėkite į viską iš kitos pusės (stoviu kamštyje, vėluoju... geras laikas ramiai pailsėti, pakvėpuoti).

 

Visdėlto yra dvi pagrindinės kliūtys neleidžiančios perimti kontrolės savo mintimis.

Pirmoji - pesimizmas. Kaip aš galiu būti laimingas jeigu mane atleido iš darbo arba paliko mylimais? Ir čia pradėti reiktų ne nuo tokių sunkių situacijų. Paklauskite ar aš galiu būti laimingas, kai užstrigau mašinų kamštyje? Ar galiu vis dar būti laimingas, kai lauke lyja ir apsiniaukę? Ar galiu būti laimingas kai vaikai išdykaudami sudaužo indą? Kai blogai nusiteikęs kolega pasako grubų žodį? Pradžiai reikėtų pasirinkti lengvesnes situacijas ir iššūkius. Panašiai kaip su svoriais sporto salėje. Pradedame treniruotis su lengvais.

Dar viena kliūtis tai - pačios priėmimo atsakomybės už savo mintis idėjo nesupratimas. Galite galvoti, kad jeigu visada būsite nukreipę žvilgsnį į save, visi galės daryti ką nori, o jūs vis būsite ramus ir laimingas. Baimė, kad jumis pasinaudos ir jums kenks, "užlips ant galvos", "kiš pagalius į ratus"... Kaip tokiu atveju, kai pvz. jūsų užsakytas šventinis pyragas dėl įmonės darbuotojo (-os) kaltės nepasiekia jūsų namų laiku ir teks per šventę apseiti be saldumynų. Vaikai verkia, vyras nelaimingas, svečiai žiūri alkani didelėm nesupratusiom akim... Jūs žinoma pykstate ant vargšo darbuotojo (-os), skandalas, šventė sugadinta! Jeigu pasitelkus savikontrolę, jūs pagalvosite, kad turbūt darbuotojas (-a) naujokas (-ė), o gal užsakymo metu kas nors asmeniško išblaškė dėmesį ir įvyko klaida, emocijos bus suvaldytos. Jūs tiesiog pasirenkate nereaguoti į situaciją audringai, piktuoju, o ramiai pareikalaujate klaidą ištaisyti. Nes juk nepataisomų dalykų nėra, žmogus toks kūrybingas :-) Beje kaip teigia D.Rock knygoje "Your Brain at Work" kuomet jūs kontroliuojate savo emocijas, jūsų mąstymo resursai ir gebėjimas priimti sprendimus yra žymiai efektyvesni. Kai jūs pasileidžiate paskui savo emocijas jūsų smegenys nebegali aiškiai mąstyti, jūsų sprendimų kokybė labai kenčia. Taigi emocijų kontrolė nieku gyvu nesusijusi su minkštu, bestuburiu egzistavimu.

 

Grįžkime prie per didelio poreikio kontroliuoti. Kaip savikontrolė susijusi su tuo? Tuomet kai jus gebate prisiimti atsakomybę už savo laimę ir įvaldote minčių bei emocijų kontrolę, jūsų poreikis kontroliuoti išorės veiksnius (žmones, situacija) sumažėja. Išorės aplinkybių ir vidaus minčių kontrolė tai vienas kitą kompensuojantys mechanizmai. Vienam didėjant kitas mažėja. Moksliniai tyrimai rodo, kad kai mes stresuojame arba nerimaujame, poreikis kontroliuoti išorės aplinkybes išauga (pvz. noras tvarkytis, išoriniai garsai ir pan.). Taigi kuomet jūs gebate kontroliuoti savo mintis ir perimate atsakomybę už jūsų laimę, jums nebereikia kontroliuoti aplinkos ir jūsų laimė nuo jos nebepriklauso. Ir tai nereiškia, kad jūs nustosite kontroliuoti ką valgo jūsų vaikai arba kaip vyksta darbai jūsų padalinyje. Tiesiog viską darysite su lengvesne širdimi ir ramesniu protu. Atmosfera aplink jus bus smagesnė, jaukesnė ir darbingesnė. 

 

Ir dar du praktiški patarimai kaip padėti sau ugdyti savikontrolę.

Gyvenkite sveikiau. Čia aš apie mitybą, judėjimą ir miegą. Gera fizinė savijauta veda į ramesnį stabilesnę psichiką.

Priimkite gyvenimo nenuspėjamumo idėja. Nenorėkite, kad viskas būtų žinoma iš anksto. No spoiler alerts! Sveikas nenuspėjamumas didina laimę, balansas tarp nuobodulio ir nerimavimo leidžia išlaikyti smagumo, jaudulio, virpulio jausmą. Lai neapibrėžtumas ir kontrolės trūkumas atneš nuotykio jausmą į jūsų gyvenimą :-) Būkite laimingi!