Nepasitikėjimas kitais įgauna grėsmingą atspalvį, kuomet dominuojanti išankstinė nuostata yra - kad žmonėmis pasitikėti negalima, nebent jie tai įrodo faktais, t.y. "kaltas, kol neįrodyta kitaip". Viena vertus tai blogina nepasitikinčiojo savijautą (įtampa, baimė, nerimas), kita vertus tai toli gražu neveda prie harmoningų santykių, pozityvios atmosferos.
Tyrimai rodo, kad šalies gyventojų laimės indeksas tiesiogiai susijęs su apklaustųjų atsakymu į klausimą "ar galima pasitikėti žmonėmis?". Aukštesnį laimės indeksą turinčių šalių gyventojai teigia, kad žmonėmis pasitikėti galima. Pvz. Danijos kuri yra pirmoje vietoje apie 70 proc. pasitiki žmonėmis, tuo tarpu 68 vietoje esančioje Rusijoje tik 28 proc. gyventojų linkę pasitikėti kitais. Analogiškai tai susiję su ekonominiais rodikliais, pasitikėjimas tarp žmonių turi teigiamą įtaką ekonominiams procesams. Mokslininkai net tvirtina, kad abipusis pasitikėjimas leido žmonijai išgyventi.
Pagalvokite kaip pasitikėjimas vieni kitais nuspalvina mūsų kasdienį gyvenimą. Istoriją iš gyvenimo. Vienos kelionės metu dideliame mieste ieškojome kur pasiparkuoti mašiną. Parkavimo sistema buvo labai neaiški ir niekaip neradome kur ir kaip sumokėti už gatvėje paliktą automobilį. Šoninėse gatvelėse vis atsidurdavome į tokias "privačias" parkingo aikšteles, apie kurias skelbė ant kartono ranka užrašyti skelbimai. Teko važiuoti į vieną iš jų. Joje mus aptarnavo jaunas vaikinukas, nepanašus į firmos darbuotoją, paprastais drabužiais, pinigus laikantis kišenėje, daug mojuojantis rankomis ir kalbantis. Na trumpai sakant, atrodantis nelabai patikimai... Mašina nuomota, lagaminas su daiktais mašinoje, miestas garsėjantis nesaugiais atvejais... Bet ką daryti, mašiną teko palikti. Kol vaikščiojome, vis prisimindavome kaip ten mūsų mašina, daiktai, nerimas nors ir nežymus lydėjo visą tą laiką, kartas nuo karto galvoje ir pokalbyje išlysdavo viena iš blogojo scenarijaus versijų, vis diskutavome, kad gal jau gana ir eime atgal. Po kelių valandų radome mašiną saugiai stovinčią savo vietoje. Nepasitikėjimas buvo nepgrįstas. To pasekmė kelios valandos patirto, kad ir lengvo, streso, kurio galėjo ir nebūti jeigu būtume savo galvose sugeneravę daugiau pasitikėjimo aikštelės "darbuotoju".
Taip jau yra, kad mes pasąmoningai esame užprogramuoti nepasitikėti kitais, ypač nepažįstamaisiais nepažįstamoj aplinkoje. Nepasitikėjimo lygį didina ir informacijos žiniasklaidoje, soc.medijoje srautas, kuriame neigiamos žinios, pavojingos tendencijos, nesaugūs atvejai yra prioritetas. "Breaking news" paprastai yra apie kažką negatyvaus. Būti pasitikinčiu yra labiau pavojinga, nei nepasitikinčiu. Nes jeigu pasitiki ir eini į santykį, kontaktą atsiranda rizika būti apgautam. Jeigu nepasitiki ir santykio atsisakai, jokios rizikos nėra. Tačiau taip kažko nesužinai, nepatiri, negauni, nepamatai ir dar (!) nepatiri pasitikėjimo laimės. Tyrimai rodo, kad pasitikėjimas kitais didina oksitocino (laimės hormono) kiekio išsiskyrimą. Taip pat yra nemažai duomenų, kad žmonės kuriais pasitikima, linkę elgtis patikimai. Taigi pasitikėjimas kaip pozityvumą generuojantis uždaras ratas. Mes ne tik patiriame oksitocino poveikį, suteikiame kitiems galimybę pasielgti patikimai, mes neeikvojame energijos nerimui, kažką įgyjame, patiriame, pamatome, užmezgame kontaktą, sukuriame santykius...
Yra atlikta nemažai eksperimentų apie suvokiamą pasitikėjimą ir realią situaciją, kurie deja atspindi apie didelį skirtumą tarp mūsų suvokimo ir realybės. Vienas tokių eksperimentų tai - pamestos piniginės atvejis. Viename JAV mieste buvo išmėtyta 20 piniginių su 200 dolerių suma ir vizitine kortele su kontaktais. Apklausoje dalyvavę respondentai manė, kad bus gražinta apie 20 proc. piniginių. Realybėje buvo grąžinta 80 proc. "pamestų" piniginių. Eksperimente dalyvavusių žmonių skepticizmas ir nepasitikėjimas buvo gerokai didesnis, nei realybė...
Psichologai tyrinėjantys pasitikėjimo fenomeną, siūlo ugdyti didesnį nei vidutinį pasitikėjimo lygį (įprastai mes esame labiau nepasitikintys nei pasitikintys). Ir čia neina kalba apie totalų iliuzijomis pagrįstą pasitikėjimą. "Smart trust" strategija. Kuomet didinate iš pasitikėjimo gaunamą naudą ir mažinate nesėkmingo pasitikėjimo rezultato (pvz. apgavystės) neigiamas pasekmes.
Pirma. Visada prisiminkite ir laikykitės nuostatos, kad žmonės yra labiau patikimi nei mes galvojame.
Antra. Įsivardinkite netiesioginę buvimo pasitikinčiu naudą. Viena jų - saugios, pozityvios, pasitikinčios, laimingos atsmosferos ir bendruomenės aplink save kūrimas.
Trečia. Mažinkite psichologinį pažeidžiamumą nesėkmės/apgavystės atveju:
įsivertinkite ar tikrai bendrame kontekste praradimas toks didelis...;
pasistenkite, kad tie kurie jus apgavo ar kažkas panašaus žinotų apie tai ir prisiimtų atsakomybę. Čia neina kalba apie kerštą ar agresyvias priemones. Kalba eina apie aiškų įvardinimą, kad jo elgesys neatitinka jūsų vertinamos abipusio pasitikėjimo idėjos ir toks elgesys tik blogina bendrą energetiką. Labai svarbu nenutylėti, nes... didelė dalis tokių atvejų yra tiesiog nesusikalbėjimai arba klaidos, kurių ištaisymas gerokai pakeičia visą situaciją abiems pusėms;
būkite atlaidūs. Pagalvokite kas galėjo tą žmogų pastūmėti į tokią neigiamą elgseną. Nes juk iš prigimties žmonės yra geranoriški ir jeigu jie daro blogus dalykus, kažkas jų gyvenime yra ne taip. Nesijauskite geresni už paslydusį žmogų, pabandykite įsivaizduoti save jo vietoje. Būkite empatiški. Moksliniai tyrimai rodo, kad atlaidumas mažina bendrą streso lygį ir didina pasitikėjimą savimi.
Taigi reziumuojant, pasitikėjimas kitais atveria daug naujų galimybių ir išlaisvina nuo bereikalingo nerimastingumo, pasitikėkime vieni kitais ir būkime laimingi!